Kodėl reikia šiltinti stogą?
Stogas – namo kepurė. Greičiausiai, teko tai girdėti daugeliui. Iš tiesų, pagalvokite, žvarbią dieną lauke būti be kepurės ne taip jau ir komfortiška, tiesa? Tačiau užsidėkite kepurę ir kaip mat pajusite rezultatą – regis, ir visam kūnui taps šilčiau. Tai štai, stogas yra ne tik namo kepurė, bet ir itin jautri vieta, vienas geriausių šilumos laidininkų iš namų (juk šiltas oras kyla į viršų). Stogas turi įtakos viso namo energijos suvartojimui. Todėl norint užtikrinti, kad šiluma neišgaruos iš namų, o pasiliks patalpose, būtina itin preciziškai ir laikantis visų rekomendacijų apšiltinti namo stogą.
Stogo šiltinimo medžiagos: kaip pasirinkti?
Vienas dažniausių pasirinkimų šlaitinio stogo šiltinimui yra vata: stiklo, akmens arba mineralinė. Kokie kiekvieno varianto privalumai ir trūkumai? Jų identifikavimas gali padėti priimti pasirinkimo sprendimą.
Stiklo vata
Tai labai populiarus pasirinkimas. Šio tipo vata išgaunama kvarcinio smėlio ir stiklo lydymo proceso metu. Stiklo vata yra nedegi, bet lydosi ganėtinai neaukštoje temperatūroje – maždaug 700 laipsnių. Palyginti su kita alternatyva – akmens vata, stiklo vata geriau sugeria drėgmę, garus, bet būtent tai lemia didesnę riziką sparčiau prarasti šilumos izoliavimo savybes.
Kalbant apie stiklo vatą galima paminėti ir ilgesnius jos plaušelius, kurie yra ne tokie trapūs kaip akmens vatos, todėl stiklo vata išsiskiria kur kas didesniu elastingumu.
Akmens vata
Puikus pasirinkimas šiltinti šlaitinį stogą. Šio tipo vatos gamybai naudojamos vulkaninės kilmės uolienos, pavyzdžiui, dolomitas, bazaltas ir kt. Kone visą gaminį sudaro akmens žaliava ir tik 2–4 procentus organinė rišamoji medžiaga. Labai dažnas klausimas: kuo skiriasi akmens vata nuo stiklo vatos? Be naudojamų medžiagų, esminiu skirtumu galime traktuoti tai, jog akmens vatos plaušeliai yra trumpi ir orientuoti skirtingomis kryptimis (stiklo vatos plaušai ilgi ir orientuoti horizontaliai), tai leidžia medžiagai puikiai izoliuoti ne tik šilumą, bet ir garsą.
Verta paminėti ir tai, jog gamybos procese išgaunamas didesnis medžiagos tankis, kas itin pasiteisina tada, kai akmens vatą veikia nemažos apkrovos.
Prie akmens vatos privalumų galime paminėti ir platų pasirinkimą rinkoje, kas suteikia galimybes ieškoti ir rasti medžiagų mažesne kaina.
Pasirinkę akmens vatą savo šlaitinio stogo šiltinimui drauge mažinsite aplinkos taršą, efektyviai taupysite energiją, užtikrinsite puikias šilumos izoliacijos savybes ir triukšmo slopinimo lygį.
Mineralinė vata
Pastaroji gali būti ir stiklo, ir akmens, o esminis skirtumas nuo aukščiau minėtų bus mineralinės vatos gamybos technologija ir naudojamos žaliavos. Mineralinė vata išsiskiria labai patraukliomis termoizoliacinėmis savybėmis, gerai sugeria garsą ir pasižymi aukštu atsparumu ugniai. Ji gerai sugeria garus, tačiau dar geriau juos išgarina. Mineralinė vata traktuojama kaip ekologiškas pasirinkimas. Ją naudoti labai paprasta, patogu, greita. Mineralinė vata gali būti supakuota plokštėmis arba rulonais.
Ekovata
Šiandieniniame kontekste galime išskirti ir ekovatą, kuri taip pat populiarėja bei pelno nemažai simpatijų. Galbūt daugelį sužavi pavadinimas, prasidedantis „eko“... Šios vatos gamybai naudojama perdirbta celiuliozė, t. y. smulkinti laikraščiai, kurie apdorojami specialiomis medžiagomis, impregnuojami naudojant natūralias druskas, kas suteikia aukštą atsparumą ugniai, drauge tokią vatą daro nepatrauklią graužikams, parazitams, suteikia apsaugą nuo grybelio. Kaip ekovatos privalumu tikslinga paminėti itin spartų ir lengvą ertmių užpildymą šiltinamąja medžiaga, taip pat spartų šiltinimo procesą.
Šiltinant ekovata galima rinktis sausą arba šlapią šiltinimo būdą.
Visgi ekovata turi ir trūkumų – bene esminis yra didelis drėgmės įgeriamumas, o tai mažina vatos izoliacines savybes.
Poliuretano putos
Be vatos, dar viena stogų šiltinimo alternatyva yra poliuretano putos. Kadangi jomis vientisai užpurškiamas visas tarpas tarp gegnių, tai natūralu, kad esminis jų privalumas yra tas, jog nebelieka siūlių, o tai reiškia, jog išvengiama ir tarpelių šaltam orui prasiskverbti. Tad poliuretano putos yra sandarumą garantuojanti besiūlė technologija. Palyginti su vata, norint pasiekti tokią pat šilumos izoliaciją putų sluoksnis bus plonesnis. Taip pat būtina paminėti, kad poliuretano putos yra ilgaamžis pasirinkimas, o šlaitinių stogų šiltinimas šia medžiaga labai spartus.
Jei susigundysite tokia šiltinimo technologija, turite žinoti ir kelis jos trūkumus. Pirmiausia, palyginti su vata, putos nėra tokios atsparios ugniai. Negana to, norint maksimalios poliuretano kokybės ir poliuretano putų teikiamos naudos, privalu naudoti modernią įrangą, o darbus atliekantys žmonės turėtų būti kvalifikuoti. Tačiau esminis niuansas yra tas, jog naudojant putas mediena turi būti ypatingai sausa, o tai užtikrinti, atsižvelgiant į mūsų klimato ypatumus, praktiškai neįmanoma. Todėl stokojama patirties, kas bus su mediena, jei ji naudojama ne idealaus sausumo. Į tai siūlome atsižvelgti tiems, kurie svarsto šiltinimą poliuretano putomis.
Šlaitinio stogo šiltinimas: procesas ir trukmė
Nepriklausomai nuo konkretaus stogo šiltinimo proceso ypatumų, kiekvienu atveju būtina užtikrinti kokybišką garo izoliaciją, šilumos izoliaciją, hidroizoliaciją ir vėjo izoliaciją.
Galimi du šiltinimo variantai – šiltinamos pastogės grindys (perdanga) arba šiltinamasis sluoksnis dedamas tarp gegnių. Pastarasis variantas paprastai pasirenkamas tada, jei pastogėje įrengiama mansarda, kuri bus šildoma. O jei ši patalpa nebus šildoma, tuomet šiltinamas ne pats stogas, o perdanga.
Šlaitinio stogo šiltinimas paprastai atliekamas, kai sumontuojama ir stogo danga. Ant gegnių būna užklota difuzinė plėvelė, užtikrinsianti hidroizoliaciją, o prie jos iš vidinės pusės, tarp gegnių, dedamas šiltinamasis sluoksnis. Paprastai tai yra akmens ar stiklo vata. Ant difuzinės plėvelės iš lauko pusės kalami išilginiai grebėstai, neretai pavadinami makaronais. Ant pastarųjų išilgai montuojami grebėstai, kurie laikys stogo dangą. Šis „sumuštinis“ labai svarbus, mat kiekvienas jo elementas atlieka reikšmingą funkciją, siekiant apsaugoti namus nuo šilumos praradimo, drėgmės, vėjo, vandens patekimo ir neigiamos jų įtakos. Būtent siekiant išvengti vandens pratekėjimo mūsų komanda tarp „makarono“ ir gegnės deda minkštą sandarinimo juostą, kuri atlieka tarytum tarpinės vaidmenį. Pastaroji nepalieka nė menkiausio plyšelio tarp medinio tašelio ir gegnės.
Šilumą izoliuojančių medžiagų montavimas. Tai atlikti bus patogu, jei naudosite akmens ar stiklo vatos plokštes. Jas lengva įsprausti tarp gegnių ir suglausti vieną su kita taip, kad neliktų tarpelių. Vatą reikėtų pritvirtinti naudojant paprastą špagatą ar virvutę. Į matomas gegnių apatines dalis įsriekite medvaržčių ar įkalkite vinukų (nekalkite ir nesukite iki pat galo, palikite mažytį tarpelį tarp vinuko ar medvaržčio galvutės ir gegnės). Prie jų tvirtinkite špagatą ir vyniokite jį prikabindami už vinių ar medvaržčių galvučių. Taip išraizgytas špagatas iš apačios puikiai prilaikys vatą.
Kitas žingsnis – vandens garų ir oro izoliacijos užtikrinimas. Tam naudojame specialias patikimų gamintojų garo izoliacijai skirtas medžiagas. Jos tvirtinama prie gegnių apačios, naudojant medinius tašelius (galima rinktis ir metalo profilius). Prie pastarųjų bus tvirtinama apdaila.
Privalu maksimaliai užtikrinti pastato sandarumą. O jam įtakos turi kiekviena, net pati mažiausia, skylutė. Todėl mes garo izoliacinei, taip pat difuzinei plėvelei klijuoti prie gegnių naudojame specialią dvipusę juostą. Ji užtikrina, jog skylutės, atsirandančios plėvelę tvirtinant su specialiu segikliu, daugelio vadinamu steipleriu, užsihermetina.
Kiek truks stogo šiltinimo darbai, pasakyti sunku, nes kiekvienu atveju tai yra individualu.
Šlaitinių stogų šiltinimas turėtų būti patikėtas specialistams, mat nežinant tam tikrų specifinių dalykų, neturint reikiamos informacijos apie medžiagas, konstrukcijas, rekomendacijas, tikėtina, jog bus padaryta klaidų.
Kokios dažniausiai pasitaiko stogo šiltinimo klaidos?
• Šilumos izoliacijos sluoksnis sudėtas netinkamai. Pasitaiko, kad tarp vatos plokščių lieka plyšeliai, kurie tampa šalčio tuneliais. Gali pasirodyti, jog mažytis tarpelis tikrai nepadarys didelės žalos, tačiau šiuo atveju taip gali nutikti, todėl labai svarbu sandarumas. Vatos sluoksnis turėtų būti kiek platesnis nei tarpas tarp gegnių, kad vata lengvai ir stabiliai įsispraustų. Tiesa, nereikėtų rinktis ir labai plačių lakštų, mat tuomet vata išlinks – taip irgi negerai. Dažniausiai klojami keli vatos sluoksniai. Šiuo atveju svarbu, kad nesutaptų plokščių sandūros.
• Pasirenkamas per mažas šilumos izoliacijos sluoksnis. Neretai taip nutinka, siekiant sutaupyti. Tačiau tokiu atveju sutaupysite stogo šiltinimo medžiagoms, bet vėliau šio taupumo žalą pajusite per sąnaudas šildymui.
• Neįrengiamas arba blogai įrengiamas vėdinimui skirtas oro tarpas, taip neužtikrinant stogo apačioje patenkančiam orui galimybės pasišalinti per kraigą.
• Neretai pasirenkamos netinkamos plėvelės, užtikrinančios šilumos izoliaciją, hidroizoliaciją ir pan. Pasitaiko, kad plėvelės pasirenkamos gerai, bet klojamos netinkamai.
• Neskiriama pakankamai dėmesio kaminui, kitoms sandūroms, skardų elementams, dėl ko atsiranda pratekėjimai.
• Nelygus stogo paviršius.
• Netinkamai tvirtinama stogo danga, neužtikrinamas sandarumas ten, kur susiduria keli dangos lakštai.
Šlaitinio stogo šiltinimo konstrukcija
Apšiltinto stogo konstrukcijos „sumuštinis“ atrodytų taip (keliaujant nuo viršaus žemyn):
• stogo danga;
• grebėstai;
• nuožulnūs tašai su tarp jų esančiu vėdinimui skirtu tarpu;
• difuzinė plėvelė;
• gegnės;
• tarp gegnių esanti šilumos izoliacija, pavyzdžiui, vata ar kitos stogo šiltinimo medžiagos;
• garo izoliacijos sluoksnis;
• apdaila.
Šlaitinių stogų šiltinimas su Trihaus: kodėl verta darbus patikėti mums?
• mes žinome, koks svarbus yra preciziškas, kokybiškas stogo apšiltinimas ir sandarinimas, todėl į kiekvieną projektą žvelgiame itin atsakingai;
• suteikiame išsamią informaciją klientui, patariame, kokias medžiagas geriausia rinktis;
• naudojame tik profesionalius įrankius ir aukštos kokybės medžiagas;
• pasikliaujame mūsų komandos kvalifikuotais specialistais, jų žinių bagažu ir ilgamete patirtimi, leidžiančia teikti kokybiškas paslaugas bei garantuoti maksimalų rezultatą;
• ilgametė patirtis leidžia numatyti galimus niuansus ar rizikas, profesionaliai užbėgti už akių ir užkirsti kelią neplanuotiems nesklandumams;
• siūlome puikų kainos ir kokybės santykį;
• glaudžiai bendradarbiaujame, siekdami kliento informuotumo;
• laikomės sutartų terminų;
• paslauga teikiama Vilniuje, Kaune bei kituose Lietuvos miestuose.
Šlaitinių stogų šiltinimo medžiagų ir darbų kainos
Šiltinimo medžiagų pasirinkimas rinkoje yra neįtikėtinai platus, todėl ir kainų diapazonas didelis. Tų pačių parametrų medžiagų kainos gali skirtis perkant pas skirtingus gamintojus, negana to, kainai įtakos turi medžiagos kiekis pakuotėje, storis, techninės charakteristikos, gamybos technologija bei naudotos žaliavos ir kt.
Kiek kainuos šiltinimo sluoksnio įrengimas? Šlaitinių stogų šiltinimo darbų kainos taip pat priklauso nuo daugelio aspektų, pavyzdžiui, kokios stogo šiltinimo medžiagos naudojamos, koks jų kiekis, koks šiltinimo storis, stogo plotas, kokia konstrukcija, kur yra objektas ir kt. Aspektų daug, tad kainą kiekvienu atveju skaičiuojame individualiai.
Šlaitinių stogų šiltinimo privalumai
Nė nereikia sakyti, kad neapšiltintas stogas netinka gyvenamajam namui, nes šaltuoju metų laiku per jį iš namų itin sparčiai pasišalins visa šiluma, o štai vasarą saulė kaip reikiant įkaitins stogą, pastogę, o drauge ir kitas patalpas namuose.
Tinkamai apšiltintas šlaitinis stogas sulaikys šilumą namuose, neleis jai pasišalinti, todėl stipriai išaugs pastato energinis naudingumas.
Tinkamai apšiltintas stogas puikiai izoliuos garsą, neleis prasiskverbti vandeniui, drėgmei iš išorės.
Negana to, šlaitinio stogo šiltinimas suteiks progą pastogėje įsirengti šildomas, gyvenamąsias patalpas.
