Šlaitinio stogo įrengimas

Šlaitiniai stogai

Stogas yra vienas iš svarbiausių statinio elementų. Be estetinės funkcijos, jis turi kelias kertines, t. y. užtikrinti hidroizoliaciją, taip pat šilumos izoliaciją. Būtent stogas yra potencialus šilumos laidininkas iš namų, todėl tinkamam jo įrengimui turi būti skiriamas atitinkamas dėmesys.

Šlaitiniai stogai turi šlaitus ir tam tikrą nuolydį. Šlaitų skaičius gali būti skirtingas – vienšlaičiai, dvišlaičiai, keturšlaičiai ar dar daugiau plokštumų turintys stogai. Iš tiesų šlaitiniai stogai, bent jau mūsų šalyje, tikrai yra patys populiariausi.

Šlaitinių stogų įrengimas prasideda nuo apsisprendimo – kokio tipo stogą rinktis.

Pagrindiniai šlaitinių stogų tipai:

Vienšlaitis

Toks stogas turi vieną plokštumą. Populiariausias jis terasoms, priestatams, nors gana mėgiamas ir moderniems pastatams. Vienas iš jo privalumų yra ekonomiškumas – tokį stogą įrengti paprasčiausia, nes konstrukcija nesudėtinga, jam reikia mažiausiai apdailos, baigiamųjų elementų, o pastarieji gerokai išaugina bendrą stogo įrengimo kainą. Dar vienas privalumas ekonomiškumo kontekste – šio stogo plotas mažesnis, todėl reikia mažiau medžiagų jo apšiltinimui. Tiesa, įrengiant tokį stogą tikslinga išsiaiškinti, kokia vėjo kryptis dominuoja atitinkamoje vietovėje.

Dvišlaitis

Tai tradicinis ir pats populiariausias sprendimas, kai dvi plokštumas sujungia viršuje esantis kraigas, o apačioje šlaitai remiasi ant lauko – nešančiųjų – sienų. Kaip esminis šio stogo tipo privalumas yra tas, kad įrengiant galima montuoti kokią tik norite stogo dangą. Dar šio stogo tipas gali turėti ir kitokius – tarytum laužtus – šlaitus (šlaitas turi dvi plokštumas, turinčias skirtingą nuolydį), tokiu atveju jis bus vadinamas dvišlaičiu mansardiniu stogu.

Trišlaitis

Kaip sako tipo pavadinimas, toks stogas turi tris šlaitus. Dažniausiai pasirenkamas terasoms, verandoms, nedideliems priestatams, žiemos sodams.

Keturšlaitis

Toks keturis šlaitus turintis stogas gali būti piramidės formos arba viršuje tarp dviejų šoninių plokštumų turėti kraigą (pastarasis dar vadinamas valminiu stogu).

Piramidės formos stogo tipas dažniausiai pasirenkamas kvadrato formos pastatams. Visgi nors toks stogas atrodo dailiai, jo konstrukcija sudėtinga, nes pagrindinės apkrovos tenka atraminėms gegnėms.

O štai valminio tipo stogas, nepaisant to, kad yra sudėtingas sumontuoti, yra vienas iš tvirčiausių.

Dar vienas variantas – šoniniai valminio stogo trikampiai nesiekia karnizo (yra trumpesni už kitas dvi dideles plokštumas), tad toks stogas vadinamas pusiau valminiu.

Susikertantys stogai

Šis tipas naudojamas L ar X formos pastatams. Konstrukcijos požiūriu, tai bus du ar daugiau dvišlaičių stogų, kurie susikerta tarpusavyje.

Daugiašlaitis

Tokio tipo stogas gali turėti ir kur kas daugiau kaip keturis šlaitus. Dažnai tai yra skirtingų šlaitinių stogų kompozicijos. Tokio tipo stogų konstrukcija sudėtinga, medžiagų išeiga didelė, taip pat reikia daug baigiamųjų elementų, kas reiškia ir didesnes investicijas.

Kupolo

Gyvenamiesiems pastatams itin retai pasirenkamas stogo tipas. Dažniausiai jis montuojamas specialios paskirties, pavyzdžiui, sporto, pastatams. Trūkumas tas, jog tokio stogo įrengimas sudėtingas ir ne visos stogo dangos jam tinka.

Šlaitiniai stogai populiarūs įvairiems pastatams: gyvenamiesiems namams, ūkiniams pastatams, komerciniams, administracinės ar kitos paskirties.

Šlaitinio stogo įrengimas: procesas ir trukmė

Šlaitinio stogo įrengimas yra atsakingas, tikslumo ir žinių bei įgūdžių reikalaujantis darbas. Siūlome jį patikėti specialistams. Kiek truks stogo įrengimo darbai, pasakyti sunku, nes kiekvienu atveju tai yra individualu. Parengę išsamų stogo įrengimo projektą, atlikę skaičiavimus galime nustatyti ir darbų trukmę.

Šlaitinio stogo įrengimo procesas:

• Pradinis etapas – laikančiosios konstrukcijos montavimas. Ji priklauso nuo stogui teksiančių apkrovų ir šlaitų nuolydžio. Laikančiąją konstrukciją sudaro: mūrtašiai, gegnės, stygos bei, jei reikia, papildomos atramos. Pirmiausia ant išorinių namo sienų, į kurias remsis gegnės, montuojami mūrtašiai. Išimtis, jei namas yra rąstinis, – tokiu atveju viršutiniai rąstai atliks mūrtašių funkciją ir papildomai jų montuoti nereikės. Toliau montuojamos gegnės. Koks tarpas tarp gegnių turi būti? Vieno atsakymo nėra, nes jis priklauso nuo stogui teksiančių apkrovų, kurias lemia stogo danga, sniegas ir panašūs veiksniai. Įtakos turi ir gegnių matmenys. Kokios gegnės reikalingos, gali pasakyti tik šios srities specialistas, mat gegnių pasirinkimas, jų parametrai priklauso nuo būsimos stogo dangos, šlaito ilgio, sniego apkrovų, taip pat koks stogo nuolydis ir kt.

Stogas neabejotinai spaudžia namą, netinkamai įrengtas jis gali net sąlygoti išorinių sienų, į kurias remiasi gegnės, išvertimą. Todėl labai svarbus stygų arba papildomų atramų montavimas. Stygos sujungia dvi priešingas gegnes viršuje (primena A raidę).

• Difuzinės plėvelės klojimas. Ji klojama iškart ant gegnių horizontaliai, viršutinį sluoksnį užleidžiant bent 15 cm.

• Antgegnių montavimas. Kalami išilgai ant gegnių, taip prispaudžiant ir patikimai pritvirtinant difuzinę plėvelę.

• Grebėstavimas. Skersai gegnių montuojami grebėstai, kurių funkcija – laikyti stogo dangą. Paprastai grebėstų tankumo išdėstymas priklauso nuo to, kokia danga bus montuojama. Pavyzdžiui, lengvoms dangoms galimas retesnis grebėstų montavimas, o štai sunkioms, pavyzdžiui, čerpėms, reikės tankaus. Jei nuspręsite kloti bituminių čerpių ruloninę dangą, grebėstus pakeis ištisinis paklotas.

• Stogo dangos montavimas. Kokią stogo dangą rinktis – šis klausimas vienas dažniausių, kai aktualus naujų šlaitinių stogų dengimas ar senųjų remontas. Kiekvienas variantas turi privalumų, tačiau gali turėti ir trūkumų.

Čerpės – autentika alsuojanti patvari, ekologiška ir ilgaamžė stogo danga. Atsparumas ugniai, spalvų paletė, prisitaikymas prie aplinkos temperatūros ir galimybė montuoti net ant itin įmantrių konstrukcijų – tai čerpių privalumai. Tačiau esminis jų trūkumas – palyginti aukšta kaina.

Plieninės stogo dangos išpopuliarėjo prieš kurį laiką, tačiau vėliau jų populiarumas kiek priblėso. Jos žavi patrauklia kaina, itin sparčiu ir nesudėtingu montavimu, jos labai lengvos, tad nesudaro didelių apkrovų. Bet pagal ilgaamžiškumą nusileidžia kitoms stogų dangoms, reikalauja priežiūros.

Bituminės čerpelės – estetiškas pasirinkimas. Plati spalvų ir dizainų įvairovė, galimybė jomis dengti net labai sudėtingų konstrukcijų stogus, ilgaamžiškumas – tai šios stogo dangos privalumai. Tiesa, nusprendę rinktis šią dangą atsižvelkite ir į specialų pagrindo paruošimą – jis pareikalaus daugiau investicijų.

Beasbestis šiferis – bene populiariausias variantas. Puikus kainos ir kokybės santykis, labai gera garso izoliacija, atsparumas pelėsiui bei išorės poveikiui, estetiška išvaizda ir dar daug privalumų, dėl kurių ši stogo danga sulaukia itin daug simpatijų.

• Stogo šiltinimas. Stogą šiltinti galima specialiomis putomis, bet dažniausiai naudojama akmens vata: ruloninė arba plokštės. Plokštės šiuo atveju būtų geresnis pasirinkimas, nes vata jose yra standesnė, kietesnė, tad mažiau galimybių jai sukristi, dėl ko ilgainiui prarandamos šiluminės savybės. Kaip bus dedama vata, irgi labai svarbu, nes kiekvienas tarpelis taps šalčio tuneliu. Kas svarbu? Pirmiausia, akmens vatos plokštės turi preciziškai viena prie kitos priglusti, kad nebūtų palikta plyšelių. Jei akmens vata dedama keliais sluoksniais, tai jų susidūrimų siūlės neturi sutapti. Įrengiant šlaitinius stogus akmens vatą būtina patikimai apsaugoti nuo vandens ir vėjo.

Šlaitinių stogų konstrukcijos

Tiek projektuojant, tiek ir įrengiant šlaitinių stogų konstrukcijas, reikia įvertinti tam tikrus konstrukcijos sluoksnius: garų izoliacinį, termoizoliacinį, nelaidų vėjui, vėdinimo, hidroizoliacinį, paklotą, šlaitinio stogo dangą. Kurie iš šių sluoksnių privalomi įrengti, priklauso nuo to, kokia stogo konstrukcija, tipas, kokios dangos ar kitos medžiagos naudojamos.

Įprastai stogo konstrukcijos „sumuštinis“ atrodytų taip (keliaujant nuo viršaus žemyn): • stogo danga;
• grebėstai;
• nuožulnūs tašai ir tarp jų esantis vėdinimui skirtas tarpas;
• difuzinė plėvelė;
• gegnės ir tarp jų esantis šiltinamosios medžiagos sluoksnis;
• garo izoliacijos sluoksnis;
• apdaila.

Šlaitinių stogų dengimas su Trihaus: kodėl verta darbus patikėti mums?

• Mūsų stogo montuotojų komandoje – ilgametę patirtį turintys ir daug žinių sukaupę specialistai, puikiai išmanantys savo darbą ir nuolat tobulėjantys. Patirtis šiame sektoriuje leidžia numatyti galimus niuansus, potencialias problemas ir užbėgti įvykiams už akių ar operatyviai prisitaikyti prie pokyčių. Žinios, įgūdžiai ir tobulėjimas suteikia progą klientams teikti aukščiausio lygio paslaugas.

• Mūsų darbe naudojamos modernios technologijos, inovatyvūs sprendimai.

• Stogų įrengimui renkamės tik aukštos kokybės, patvarias, puikiomis techninėmis savybėmis pasižyminčias medžiagas, prisidedančias prie stogo ilgaamžiškumo, patvarumo ir funkcionalumo.

• Dirbame operatyviai, tačiau neaukojame kokybės dėl neįprastai trumpų terminų.

• Tiksliai laikomės projekto ir darbų atlikimo termino.

• Vertiname kiekvieną klientą, nepriklausomai nuo užsakomų darbų apimties.

• Atsižvelgiame į klientų norus, bendradarbiaujame, teikiame išsamią informaciją, taip užsitikrindami pasitikėjimą mumis.

Šlaitinių stogų įrengimo / dengimo kainos

Kiek kainuos šlaitinio stogo įrengimas? Šis klausimas kyla kiekvienam, pradėjusiam svarstyti apie stogo montavimą: tiek naujo, tiek rekonstruojamo. Tačiau tikslią kainą galima pasakyti tik įvertinus projektą ir kitus aspektus, todėl šlaitinio stogo kaina skaičiuojama kiekvienu atveju individualiai. Ją lemia stogo tipas, šlaitinio stogo konstrukcija, plotas, medžiagų poreikis, kokia danga ir kitos naudojamos medžiagos pasirenkamos, kur yra objektas ir pan. Veiksnių yra nemažai, todėl kiekvienam klientui kainą skaičiuojame pagal konkretų projektą.

Šlaitinių stogų privalumai ir trūkumai

Šlaitiniai stogai mūsų šalyje vis dar yra patys populiariausi. Tai gali lemti naujovių baimė, mat žmonėms nuo seno įprasta, kad stogas turi nuolydį ir šlaitus, taip pat ir tai, jog šlaitiniai stogai gali pasigirti solidžiu privalumų spektru:

• šlaitinio stogo konstrukcija yra itin patvari ir ilgaamžė;
• šlaitiniams stogams taikomi mažesni reikalavimai dėl geresnio apkrovų paskirstymo;
• galimybės rinktis iš plataus stogo dangų spektro;
• kur kas lengviau užtikrinti sandarumą;
• palyginti su plokščiu stogu, šlaitinio tarnavimo laikas bus ilgesnis;
• toks stogas suteikia galimybes sumontuoti išskirtinį, unikalų stogą, kuris gali tapti viso namo akcentu.

Jei kalbėtume apie trūkumus, tai galime paminėti tik vizualinį aspektą, tačiau jis trūkumu gali tapti tik modernių, šiuolaikiškų statybų gerbėjams. Nors šlaitiniai stogai yra dailūs, gali būti net itin sudėtingų konstrukcijų, įmantrūs, tačiau šiuolaikiškai mąstantieji juos kartais pavadina atgyvena ir prioritetą teikia plokštiems stogams, kaip moderniems sprendimams. Tačiau tai – skonio reikalas. Kita vertus, statybų procese estetinis vaizdas neturėtų būti prioritetinis, nes svarbu įvertinti ir patvarumą, funkcionalumą bei techninius parametrus.